puikystė

puikystė
puikỹstė sf. (2) 1. Q215, CI721, H179, K žr. puikybė 1: Karalius ją regėjo viso[je] grožybė[je] bei puikỹstė[je] Jrk111. Numaus žiedelį nuo baltų rankų; tai tavo puikystėlė RD49. | R Žmona dideliai puikỹstę mylėjo Prk. Jo puikystės dė[l] Aru32. Kėlė jis čėsnį ..., kad duotų regėt ... brangią puikystę savo šlovės RBEst1,4–5. Agripas bei Bernicė atėjo su dide puikyste ir į sūdo namus ėjo Bb1ApD25,23. 2. Q275,509 žr. puikybė 3: O siuvėjas buvo visus įmokinęs, ką turi daryt, – juk visi dėl jo (karaliaus) puikystės buvo įsipykinę LTsIV144. Užmokėjai už mano išdykumą; už puikystę kraują liejai Kel1881,85. Eit viens kelias per puikystę Ns1832,2. Jis iš puikystės stengėsi BPI270. Dievas puikystės nei danguje, nei rojuje nekentė BPII426. Liovėsi jo bagotumas, jo didžiavimas, jo lėbavimas, puikystė BPII195.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • puikystė — puikỹstė dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • liauti — liauti, ja ( na), liovė K; R 1. intr. nustoti, nutraukti, baigti, mesti ką darius: Liauk gerti J. Liaukiat, gaidžiai, giedoti, leiskiat munie miegoti D46. Ko taip, anūkėli mažas, anksti užsikėlei? – klausia jį senelė, liovusi verpti V.Krėv.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • mudrastis — ×mudrastis (brus. мyдpacць) sf. išdidumas, puikybė: Todėl jog anys puikystę (paraštėje abida, mudrastis) jiemus darę buvo BB2Moz18,11 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paputimas — paputìmas sm. (2) → papūsti: 1. Sut Vėjelis petelius beglosto šaltu papūtimu, oro pajudinimu V.Krėv. Lapai nuo mažiausio vėjelio papūtimo drebėjo rš. 2. Sergu be ligos: toks vėjo papūtimas (perpūtimas, supūtimas) Šts. Bijo kožno vėjo papūtimo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • puikorystė — ×puikorỹstė sf. (2) KII116 žr. puikystė 1 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • puikysta — puikystà sf. (2) žr. puikystė 2: Tu priš mane siauti, ir tavo puikysta mano ausumpi atėjo BB2Kar19,28 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žemyniu — adv. žr. žemyniui: Ponas visadai puikystę apgėdino ir galiausiai nuvertė žemyniu BPII427. Tada velnias ėmė jį ingi miestą šventą ir pastatė jį ant viršaus bažnyčios ir bylojo jamui: „Jei esi sūnus Dievo, tada nusileisk žemyniu“ MP107. Jei sūnus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”